Periodontitas (anksčiau vadintas parodontoze) yra klastinga dentenų liga. Ankstyvose stadijose, kai periodontitą lengviausia sukontroliuoti, žmonės dažniausiai nejaučia skausmo ir net neįtaria, kad turi problemų. Statistika rodo, kad net 3 iš 4 periodontitu sergančių suaugusiųjų nežino, kad turi šią ligą. Vis dėlto, net 10% visuomenės serga sunkiu periodontitu ir rizikuoja prarasti visus dantis iki 40-50 metų amžiaus. Periodontito metu „tirpsta“ dantį laikantis kaulas, atsitraukia dantenos, ilgainiui dantys pradeda klibėti ir kristi. Ligos visiškai pagydyti neįmanoma, gydymo tikslas yra sulėtinti ligos progresavimą – kaulo tirpimą. Lengviau, be abejo, stabilizuoti, kai liga yra ankstyvose stadijose. Tuomet gali užtekti pagerinti dantų priežiūrą namuose ir reguliariai apsilankyti profesionaliai burnos higienai. Tuo tarpu ligai pažengus, kai kurių dantų nebeįmanoma išsaugoti ir tenka šalinti, kartais reikalingi keli kursai nechirurginio gydymo, o kartais reikalingos ir dantenų operacijos. Be abejo, kuo labiau liga pažengus, tuo brangesnis yra jos gydymas-stabilizavimas.
„Jaučiu pareigą šviesti visuomenę apie dantenų sveikatos svarbą“, – sako gydytoja odontologė Aistė. Per pastaruosius keletą metų gydant periodontitu sergančius tautiečius Londone, odontologei teko pamatyti įvairiausių situacijų. „Didelė problema yra ta, kad žmonės nesikreipia laiku į odontologus, dantenų ligų nesureikšmina, gal todėl, kad apie jas nežino pakankamai. Ne kartą mačiau ašaras pacientų akyse, išgirdus skaičių dantų, kurių nebegalima išgelbėti ir kuriuos teks pašalinti. Nesmagu pranešti blogas naujienas, tačiau man labai svarbu, kad pacientų lūkesčiai būtų realūs.“ Tad klausiame šiandieną gydytojos: į ką atkreipti dėmesį, kokie ženklai, kad žmogus gali turėti periodontitą?
- Jei jūsų dantenos yra kraujuojančios, jautrios, patinusios, paraudusios. Jaučiate nemalonų skonį/kvapą burnoje. Kraujuoti gali valantis dantis, kandant kietą maistą, kai kurie pacientai skundžiasi iš ryto randantys kraujo ant pagalvės, ar kartais jaučiantys kraujo skonį burnoje. Sveikos dantenos – nekraujuoja! Po profesionalios burnos higienos apsilankymo kraujavimas gali sumažėti, tačiau po kelių mėnesių vėl sugrįžta. Tai vienas iš lengviausiai pastebimų įspėjamųjų ligos požymių.
- Rūkote. Rūkaliams periodontitas gali pasireikšti jaunesniame amžiuje, liga progresuoja greičiau, ją sunkiau stabilizuoti. Kuo daugiau metų ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūkote – tuo blogiau. Tyrimais yra nustatyta tiesioginė nikotino įtaka periodontito vystymuisi, todėl net elektroninės cigaretės su nikotinu kenkia dantenoms panašiai, kaip įprastos cigaretės.
- Sergate diabetu. Moksliniai tyrimai yra nustatytę tiesioginį ryšį tarp diabeto ir periodontito. Jei sergate diabetu, yra daug didesnė tikimybė, kad jums išsivystys periodontitas. Tyrimai rodo, kad negydytas periodontitas gali pasunkinti diabeto eigą, o gydant periodontitą, pagerinama diabeto kontrolė. Todėl dantenų ligų gydymas turėtų būti diabeto gydymo dalis.
- Jūsų tėvai, seneliai ar broliai/seserys turi periodontitą ar anksti prarado dantis. Periodontito išsivystymui įtakos turi daug skirtingų veiksnių, genetika nėra vienintelis faktorius. Vis dėlto, jei kažkas jūsų šeimoje turi šią ligą, yra didelė tikimybė, kad ir jums ji pasireikš.
- Nesivalote reguliariai tarpdančių, apsilankote profesionaliai burnos higienai rečiau nei kartą per metus. Periodontitą skatina padidėjęs bakterijų kiekis burnoje. Bakterijos veisiasi dantų apnaše – maisto likučiuose. Reguliariai nuvalant šias apnašas nuo dantų (tiek kasdien valant patiems, tiek profesionaliai nuvalant odontologijos kabinete), sumažėja rizika periodontito progresavimui. Tuo tarpu jei šios priežiūros trūksta, apnašo bakterijos skatina dantenų uždegimą, ir periodontitas gali progresuoti daug greičiau.
- Pastebėjote atsitraukusias dantenas, apsinuoginusias dantų šaknis, dantys atrodo vizualiai „išilgėję“, padidėję tarpdančiai. Periodontito metu tirpstant dantį laikančiam kaului, dažnai kartu su juo atsitraukia ir dantenos, todėl keičiasi šypsenos vaizdas – dantys atrodo ilgesni, tarp jų susiformuoja juodi tušti trikampiai. Dažnai pacientai pastebi, kad pradeda strigti maistas padidėjusiuose tarpdančiuose. Šis požymis signalizuoja apie pažengusį periodontitą.
- Odontologė/-as ar burnos higienistė/-as jums jau yra minėję, kad galite turėti periodontitą. Dažnai žmonės patys žino, kad turi problemų su dantenomis, nes jiems sakė odontologas ar higienistas. Tačiau dažnai viskas ir pasibaigia ties diagnoze, žmonės nesikreipia dėl tolimesnio gydymo.
Tai sąrašas pagrindinių požymių, kad galite turėti periodontitą. Ar sunerimote, nes atitinkate daugiau nei vieną punktą? Tuomet rekomenduojame kuo greičiau užsiregistruoti konsultacijai su odontologu dėl dantenų ligų. Turėtumėte žinoti, kad konkreti diagnozė gali būti pasiekta tik atlikus išsamią dantenų apžiūrą bei įvertinus dantų rentgeno nuotraukas. Tik po to galima nustatyti diagnozę, įvertinti prognozę kiekvienam dančiui bei sudaryti individualų gydymo planą.
Gydytoja odontologė Aistė Volkytė – Dantis specializuojasi dantenų ligų, tarp jų ir periodontito, gydyme, dirba Londone, lietuviškoje klinikoje North Woolwich Dental Practice. Gydytoja 2020 metais pabaigė Birmingeme podiplomines 2 metų trukmės periodontologijos studijas. Tais pačiais metais buvo priimta į periodontologijos rezidentūrą King‘s College London universitete. Jeigu norite išsamios dantenų apžiūros ir konsultacijos dėl reikalingo gydymo su odontologe Aiste Volkyte – Dantis, galite daugiau sužinoti ir užsiregistruoti:
North Woolwich Dental Practice
145A Albert Road
London E16 2JD
Tel: 020 7474 6987
Mob: 078 8389 5355
info@londondent.com
